Kas pas ką bernavo
Juozapo tėvas - bernas pas savo brolį, 1853 m.
Makauskynė tada priklausė Juozapo dėdei Motiejui, o tėvas Jurgis skaitėsi pas jį bernu. Taip ir nugyveno su vyresniu broliu beveik visą gyvenimą. Dar vienas bernas ūkyje - judviejų antros eilės pusbrolis Adomas, o kaimyno sūnus Rickevičius piemenauja. O štai jų dėdė Juozapas - priešingai, pusberniauja pas Rickevičių (nebe bernas, nes jau solidaus amžiaus) kartu su šeima. Dar pažymėta, kad dėdė Juozapas dirba kalvėje, kalviu buvo Juozas Sutkus. Jo sūnus rašomas esąs Johaniškėse, galbūt kažką veikė pas Paštuvos savininką Karpį, paveldėjusį Johaniškių-Joniškėlio valdas.
Ūkio šeimininkas mokėjo 13 rublių 80 kapeikų, už berną - 4 rubliai, o piemuo - 60 kapeikų.
Raudondvario parapijos įkūrimas
Raudondvario parapijos įkūrimas. Kaimai iš Vilkijos parapijos
Vietovių, perduodamų iš Vilkijos bei Kauno parapijų naujai Raudondvario parapijai, sąrašas.
Nurodyta ir kitų įdomių dalykų. Žemutinėse Mazūriškėse 1855 m. penkiuose ūkiuose gyveno 47 suaugę katalikai, iš jų 24 vyrai ir 23 moterys, bei 20 nepriėjusių komunijos vaikų.
Raudondvario parapijos įkūrimas. Kaimai iš Kauno parapijos
Užliedžiai buvo gerokai didesni - 25 ūkiai, virš šimto katalikų.
Užliedžiai XVIII a.
1770 m. sudarytas Užliedžių kaimo inventorius. Tada karalius Stanislovas Augustas suteikė privilegiją Juozapui Zabielai šiam kaimui valdyti. Pastarasis - gana žinoma asmenybė Lietuvos istorijoje. Valdė Vilkijos, Raudondvario dvarus, prieš pat paskutinį Žečpospolitos padalinimą tapo paskutiniuoju LDK lauko etmonu. Palaikė Rusijos pusę, už išdavystę Varšuvos sukilimo metu buvo nuteistas ir iškart pakartas gatvėje.
Caras aukštai įvertino Zabielos ištikimybę ir leido našlei pasilikti valdas, tačiau didžioji jų dalis XIX a. pradžioje perėjo į kitas rankas. Vilkija bei Raudondvaris atsidūrė Tiškevičių nuosavybėje, Užliedžiai tikriausiai grįžo iždui, bent jau 1870 m. sąraše jie vadinami "buvusiu valstybiniu" kaimu. Taigi prisiminimai apie "karališką kaimą" - visiškai teisingi.
Dar vienas patvirtinimas apie kaimo priklausymą iždui būtų jo paminėjimas kaip "wies hibernowa". "Hiberna" - ypatingas mokestis Abiejų Tautų Respublikos laikais, skirtas kariuomenei žiemos metu išlaikyti. Buvo renkamas būtent karaliaus, o taip pat bažnyčios žemėse. Panaikintas 1775 metais, padidinant mokesčius nuo ūkio.
Seniausias žinomas protėvis iš Naseckų pusės - pačiame sąrašo viršuje. Iškart krenta į akis kad jis buvo kaip ir kaimo mažažemis, dauguma valdė po pusantro valako, o Naseckas - tik vieną. Atitinkamai mažiau mokėjo ir činšo, 12 zlotų ir 20 grošų. Dar visi po lygiai mokėjo 8 zlotus kelio mokestį.
Nors kaimas ir "karališkas", tačiau prievolės neapsiribojo činšu. Šešios dienos lažo per metus, taip pat po 20 gorčių(?) linų per metus nuo valako.
Matome ir kitas pavardes, skambėjusias Užliedžiuose šimtmečiais - visų pirma tai, žinoma, Romeikos, taip pat Puikiai.
Užliedžių 1911 m. planas
Užliedžių išplanavimas 1911 m.
Jau visai didelis kaimas, 44 atskiros valdos. Nemaža dalis jų atsirado susmulkėjus ankstesnėms. Išsipirkus žemę, atsirado laisvė daryti su ją ka nori, tame tarpe padalinti vaikams.
Vinco Nasecko sklypas - beveik pačiame viduryje, šalia gyveno Jasiukaičiai. Jau vėliau, apie 1927 m., Juozapas nusipirko žemę, kuri iš šio plano sprendžiant, anksčiau priklausė vieniems iš Puikių (nors tarp 1911 ir 1927 savininkas galėjo ir dar pasikeisti).
Įdomu palyginti šeimynas su aukščiau esančiu pusantro šimto metų senesniu kaimu. Išgausėjo Romeikos, daugybė Naseckų, Puikių bei Zaicevičių. O štai Putrūnų ir Andriuškevičių taip ir liko po vieną sodybą, kiti gi išvis dingę. Ir vieni "naujokai" - Jasiukaičiai. Jų senelis Martynas jau miręs, ūkyje gyvena našlė Rožė su mažamečiais vaikais.
Mozūriškių 1932 m. planas
Mozūriškės 1932 m.
Mozūriškių išskirstymo vienkiemiais planas, 1932 m.
Juozapo Makausko valdyta žemė - sklypas nr. 22 su sodyba, ir sklypas nr. 7 - ganyklos į šiaurę nuo kelio. Viso 8,76 ha.
Pranciškus Makauskas valdė sklypus nr. 12, 14 ir 4, viso 18,25 ha. Tačiau, nėra sodybai skirto ploto.