Šlėktos dukra
Bent jau man nuo vaikystės pažįstama šeimyninė istorija apie prosenelio žmoną - nusigyvenusio šlėktos dukrą. Šis pardavęs mišką jį apgavusiam žydui, ir iš nevilties pasikoręs, tad dukrai teko tekėti už valstiečio Juozapo.
Todėl aišku, kad ieškojau šios istorijos pėdsakų. Kaipgi ten buvo iš tikrųjų ?
Nuo pat pirmo įrašo galima pasakyti, kad dokumentai nieko šioje legendoje nepatvirtina. Uršulės Naseckaitės tėvai, o taip pat jų protėviai dar bent šimtą metų atgal buvo valstiečiai, taip tvirtina visos metrikos. Ką ką, o luomą ten rašė kruopščiai. Uršulės tėvas ne tik nesikorė, bet gal būt net pergyveno ją pačią.
Tad iš kur vis tik kilo ši legenda ? Nieko tikro pasakyti ir dabar negaliu. Galbūt tai išsigalvojimas, o gal joje persipynė kokių nors tolimesnių istorijų atgarsiai. Būta toje giminėje ir ryšių su šlėktomis, tik gerokai anksčiau. Uršulės senelio brolis Juozapas Naseckas buvo vedęs šlėktų kilmės Antoniną Eigirdaitę; porą kartų šlėktomis užrašyti vienas iš Sankauskų, o taip pat Romeika, nors čia ko gero bus "susiveikti" popieriai. Bet čia reikėtų pridurti, jog dažnai įsivaizduojame šlėktą kaip dvarininką, kai tuo tarpu didžioji jų dalis savo kasdieniniame gyvenime mažai kuo tesiskyrė nuo valstiečių. Ypač gausu tokių buvo visai šalimais, Vandžiogalos parapijoje.
Gal kuris iš šių dalykų vėliau persipynė su dar kokia nors nežinoma istorija ir sugedusio telefono principu pasiekė mus kaip šeimos legenda... telieka tik spėlioti. Visai jau netikėtą posūkį tokioms spėlionėms priduoda dar viena byla.
Nors Užliedžiai niekada nepriklausė Tiškevičiams, "dėl viso pikto" patikrinau grafų archyvo ilgą vietovių sąrašą. Pasirodo, viena Užliedžiams skirta byla ten visgi yra. Ir labai netikėta :) Su mūsų istorija ją - galbūt - sieja miškas.
Kaip Naseckai kirto Tiškevičiaus mišką ir kas iš to išėjo
Bylos viršelis
Kas yra bylos pagrindinis herojus Simonas Naseckas, nepadaręs pilno medžio, negaliu pasakyti tiksliai. Vincas Naseckas turėjo dėdę Simoną, bet kalbamu metu jis buvo jau visai senas; turėjo ir brolį Simoną, bet galėjo būti ir pusbrolis. Uršulės tėvas šioje istorijoje irgi dalyvavo, tik visai ne pagrindiniame vaidmenyje.
Istorija prasideda 1876 m. liepos 8 d., kada miškininkas Mickevičius aptiko grafo Tiškevičiaus miške "per varstą nuo Užliedžių" nukirstus "penkis ąžuolus, vienas 5 verškų storio, vienas 10 verškų, ir t.t., o taip pat du uosius". Apklausinėjus minėtam kaime, valstiečiai Ignas Petkevičius bei Martynas Jasiukaitis pasakė, kad matė nukirstus medžius pas Juozapą Nasecką; tai dar patvirtino Antonina Puikienė; o jeigu šių įrodymų neužteksią, tai miškininkas dar turįs kepurę, "nuimtą miške nuo Nasecko galvos". Aktą pasirašo Raudondvario tūkstantininkas Bulotas.
Nelemtosios Nasecko karvės
Po poros mėnesių grafas iškėlė Juozapui ir jo tėvui Simonui Naseckams bylą. Teismas priteisė jam iš Juozapo Nasecko 45 rublius 78 kapeikas nuostoliams atlyginti, dar po rublį penkiolika priteista liudininkams už vargą keliaujant Kaunan į teismą. Kiek galiu suprasti, Naseckas pinigų arba neturėjo, arba nenorėjo mokėti. Todėl jau kitais, 1877 metais, sausio12 d. jį aplankė teismo antstolis.
Jis aprašė "karvę rudą, devynių metų, įvertinta 20 rublių; karvę juodą, šešių metų, 20 rublių; telyčią juodą antrų metų, 15 rublių".
Vinco Nasecko vaidmuo
Paimti šį turtą saugojimui ir pristatyti turgun į Raudondvarį, o kitaip atsakysiąs pagal įstatymą, įpareigotas Užliedžių "vybornyj" ... Vincas Naseckas. Taigi mūsų protėvis buvo kaip ir savivaldos pareigūnas :)
Už jį, o taip pat kviestiniais buvusius kaimynus, kaip neraštingus pasirašo Kazimieras Romeika. (Taigi, Uršulės tėvas nebuvo raštingas).
Parduoti gyvulių nepavyko, o grafo ūkvedys atsisakė juos priimti vietoje pinigų. tad Vincui teko vėl vesti juos savo tvartan, ir vėl pristatyti turgun kitą savaitgalį. Tada juos pardavė tik nuleidus kainą - iš viso tegavo 36 rub. 70 kapeikų. Todėl vasario ketvirtą dieną anstolis dar aprašo arklį, "juodbėrą, metų septynių be ypatingų žymių, įvertintas 25 rubliais". Arklį vėl paveda Vincui Naseckui, tik šį kartą "be perkėlimo į kitą vietą". Gal Uršulės tėvui nebesinorėjo šerti už dyką giminaičio gyvulių...
Pardavus ir arklį, pagaliau pakako pinigų visiems sumokėti. Pats Juozapas Naseckas abu kartus dalyvavo parduodant, tačiau "nieko nesakė ir nesutiko pasirašyti".
Reikia manyti, šitiekos gyvulių praradimas buvo tikrai skaudus smūgis. Todėl tėvas Simonas Naseckas pakilo į mūšį - ir padavė galingąjį grafą į teismą !
Vasario 16 d. teismo protokole rašoma, kad Simonas iškėlė ieškinį, bet jį atšaukiąs, kol nesužinosiąs, gal sūnus galėtų baudas atidirbti. O kol kas antstolis iš varžytinėse gautų pinigų jau atsiskaitė su grafu, apie ką liudija kvitai. Todėl balandžio mėnesį Simonas kelia naują ieškinį, kuriame kelia jau ryžtingesnes pretenzijas. Jis prašo sustabdyti gyvulių aprašymą ir varžytines, nes bauda priteista iš sūnaus, o gyvuliai - jo, Simono. Teismas gi nusprendžia, kad šaukštai po pietų - gyvuliai seniai ne tik aprašyti, bet ir parduoti, tad nebėra ko ir stabdyti ir eik tu, Naseckai, sau. Grafui gi, kaip galima tikėtis, šis reikalas su kažkokiu valstiečiu visai neberūpi, jo įgalioti atstovai teisme išvis nesirodo.
Matyt, tada Simonas susirado įžūlesnį teisininką ir užsimojo iš peties. Jis pareikalavo priteisti iš Tiškevičiaus 111 rublių sidabru, nes įvykdytos dvi neteisybės: pirma, kaltas sūnus, o gyvuliai atimti iš jo, antra, gyvuliai kainavę žymiai daugiau, net 180 rublių. Teismas priteisė jam tuos 111 rublių sidabru ir dar 10 rublių už teismo išlaidas. Čia jau atsibudo grafo atstovai ir pateikė kasacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas vieną kartą jau atmetęs Nasecko pretenzijas, tad antras nuosprendis esąs neteisėtas.
Dar viename posėdyje kaimynai Blaževičius ir Romeika patvirtino, kad ūkio savininkas yra Simonas, o jo sūnus Juozapas nieko neturi. Tačiau dėl tų auksinių gyvulių, tai gal jau ir ne taip, verti jie buvę gal ir mažiau... Visai matyt susimėtęs teismas dabar priima "saliamonišką" sprendimą, priteisdamas Tiškevičiui grąžinti Simonui Naseckui gautus kaip kompensaciją už mišką 45 rublius, o paskui grafas jau galįs iš naujo krapštyti tuos pinigus iš nieko neturinčio sūnaus. O kas dėl pusvelčiui parduotų gyvulių, tai esą turėk Naseckai sąžinės už juos dabar reikalauti trigubai. Be to , jų jau vis tiek nebėra, tad apsieisi išvis be nieko.
Tokį sprendimą vėl skundžia abi pusės. Simonas keturių lapų skunde vėl dėsto kokia didelė skriauda jam padaryta, o ir važiavęs teisman šešis kartus ir dar žyminio mokesčio suplojęs 8 rublius sidabru...deja, čia byla nutrūksta.
Ar galėjo visa ši drama turėti ką nors bendro su šeimos legenda - neaišku... Bet manyčiau, kad valstiečio byla prieš galingiausią apylinkių turtuolį nebuvo kasdieninis atvejis, galbūt kažkaip ataidėjo iki mūsų laikų, tik iškreiptai.
Paspėliojimai apie Naseckus
Čia tik truputis visai miglotų spekuliacijų, nereikėtų žiūrėti labai rimtai. Pavardžių žodynas kildina Naseckų pavardę labai paprastai - iš "nosies". Panašiai kaip Nosevičiai ar Nasevičiai (pastarieji, tarp kitko gyveno aplink Raudondvarį).
Tačiau senaisias laikais jų pavardę rašė Niesiecki, o dar anksčiau - ir Nieciecki. Ar tai tik senovės rašybos bei tarimo žaidimai, ar kažkas daugiau, paaiškinti sunku. Tačiau ši rašyba netikėtai panaši į vieną lenkų giminę Niecieccy... Nors ir ne patys didžiausi magnatai, tačiau sena ir gana žinoma. Rašė juos ir kaip Niesiecki, ir Nieciecki, o Lietuvoje - dar ir Miesiecki. Kilusi iš Palenkės (netoli Bresto), t.y. istorinės LDK pašonėje, o alternatyvi versija apskritai kildina iš kunigaikščių Dausprungų... LDK gyveno jų Vilniaus, Trakų bei Lydos linijos.
"Urodozony" Nieciecki iš po Jonavos
Kaip ir Makauskų atveju, tai gali būti atsitiktinis sąskambis, buvusių valstiečių-dvarininkų santykių atgarsiai, o gali būti ir susiję... Nedrįstu spręsti :)