<-Istorija atgal

 

Mykolo - Žemutinių Mazūriškiu linija

Pagaliau, "mūsų" linija. Iš anksčiau išdėstyto turėtų būti aišku, kad tikriausiai būtent ji gyveno (iki pat 2010) toje pačioje pirmojo Makausko sodyboje.

 

1789 m. čia gyveno Mykolas Makauskas, apie kurį mažai žinau, išskyrus kad tikriausiai dar buvo gyvas 1796 m. Iš vaikų amžiaus galima spėti kad gimė apie 1745-1750 m. Po kurio laiko, 1806 m. sodyboje jau šeimininkauja vyriausias sūnus Jonas.

 

Mykolas turėjo sūnus Joną (gimusį 1776 m.), Motiejų (1780 m.), Andrių (1783 m.), Jurgį (1785 m.), Adomą (1787 m.) bei Juozapą (1795 m.). Galėjo, aišku, būti ir daugiau vaikų, bet jie liko nežinomi. Motiejus bei Andrius tikriausiai mirė suaugę, bet bevaikiai.

 

Viena iš pirmų Jono Makausko dukrų. Parašyta labai išskaitomai, galite pabandyti perskaityti :)

Vyriausias brolis Jonas apie 1800 m. vedė Ievą Gintvilaitę ir su ja sulaukė bent šešių vaikų, bet jie visi mirė jauni. Mirus pirmai žmonai, apie 1828 m. vedė Barborą Bogdanovičiūtę. Pirmagimis Jokūbas irgi mirė jaunas, dukra Marijona ištekėjo už Čižinavičiaus. Įdomu, kad tarp jos anūkų buvo ir Michalina Vasiliauskaitė, tačiau negaliu pasakyti, ar būtent ji - Igno žmona. Mat Michalinų Vasiliauskaičių tinkamu metu gyveno ne viena, o Igno Makausko vestuvių įrašas - neprieinamas, knyga suplyšusi.

Jonas su Barbora turėjo dar du vėlyvus sūnus - jam jau buvo apie 60. Ši aplinkybė galbūt stipriai nulėmė ir mūsų giminės likimą. Šių sūnų vardai - Motiejus (g. 1834 m.) bei Juozapas.

 

Antrasis brolis Jurgis vedė gana vėlai, ir, atrodo, turėjo nedaug vaikų. Išgyvenęs sūnus Jonas irgi gimė vėlai, apie 1836 m. Su jo vardu pilna neaiškumų, rašomas jis ir Adomu, ir Jonu (čia padėjo vienas iš sąrašų, kuriame taip ir parašyta -Jonas, anksčiau dar vadintas Adomu). O mirties įraše - ir apskritai Juozapas... Kas jį žino, iš kur tas pomėgis vardų kaitaliojimui.

 

Adomo ir Rožės, Juozapo senelių, vestuvės 1816 m.

Trečias brolis Adomas vedė "kaip ir priklauso", maždaug 30 metų. Jo žmona buvo Rožė Rickevičiūtė. Jiedu ir buvo Juozapo Makausko seneliai. Prieš pradedant dėstyti toliau - truputis apie Rožę. Jos tėvų tiesiogiai niekur neminima (vėl tie vestuvių įrašai be tėvų...), tačiau 1835 m. Mazūriškėse mirė 70 metų amžiaus Elena Rickevičienė, tarp kitų vaikų palikusi ir Rožę. Ji ir galėjo būti vienu iš mūsų protėvių, bet griežtai kalbant, tai tik spėjimas , kurio pilnai patvirtinti vargu ar kada pavyks. Bet jei jis teisingas, tikriausiai esame tiesioginiai, nors ir labai tolimi, kompozitoriaus Juozo Naujalio giminės - mat Elenos mergautinė pavardė buvo Naujelytė. Nelabai gausi Naujelių giminė gyveno šalia Raudondvario.

 

Adomas turėjo devynis vaikus. Pirmieji trys mirė vaikystėje, tarp jų sūnūs Jurgis ir Motiejus. Šiuos vardus Adomas vėl davė dar dviems savo sūnums. Antrasis Motiejus gimė 1824 m., jaunėlis Jurgis Adomas - 1833 m. Dar buvo dukra Teklė, bet daugiau apie ją nieko nežinau. Visą gyvenimą Adomas su Rože gyveno Mazūriškėse, tikriausiai, pas vyriausiąjį brolį..

 

Paskutinis brolis Juozapas vedė Uršulę Malinauskaitę, ir po neaiškaus "pabėgimo" 1825 m. grįžo į tėviškę, kur ir pragyveno likusį laiką, tai pas brolius, tai bernaudamas pas kaimynus. Jis turėjo aštuonis vaikus, apie kuriuos - kiek žemiau. Kol kas paminėsiu, kad vyriausias jo sūnus Stanislovas irgi mirė vaikystėje.

 


 

Visi šie pasakojimai apie vėlyvus sūnus ir jų amžių turi vieną tikslą - manau, kad tai paaiškina, kodėl 1850 m. sodyboje šeimos galva jau yra nebe vyriausio brolio vaikas, o Juozapo dėdė Motiejus. Spėju, kad tarp 1840-1850 metų mirus trims broliams, teisę į ūkį perėmė vienintelis pilnametis tarp jų vaikų; išskyrus Motiejų, kiti keturi dar tebuvo pusberniai. Kur čia dėjosi paskutinis iš ankstesnės kartos Juozapas - nežinau. Taip istorija pirmą kart pasisuko "mūsų" Makauskynės link.

 

Todėl 1853 m. prievolių sąraše matome Motiejų - ūkininką, o pas jį bernu skaitosi 17 metų brolis Jurgis. O štai jų jaunesni, nors ir "vyresnių" šakų pusbroliai dirba pas svetimus. Dėdės Jurgio sūnus bernauja Aukšt. Mazūriškėse, ankstesnio šeimininko Jono sūnus Motiejus - pusbernis Batniavoje, o kitas sūnus Jonas piemenauja Bubiuose. Net ir dėdė Juozapas pusberniauja pas kaimyną Rickevičių.

1855 m. rekrūtų sąrašo fragmentas. Motiejus, Jono s. - bernavo Žėbiškėse "vidutinio stovio"

1852 m. Jono sūnų Motiejų paėmė į rekrūtus. Grįžęs (tarnauti tada reikėjo 12 metų) jis nusėdo Vilkijoje, galbūt užkuriomis, vedęs Prancišką Marmaitę. Jie susilaukė 13 vaikų. tarp jų buvo ir Antanas su Vincu (šie mūsų Juozapui buvo antros eilės pusbroliai), kurių gautą išparceliuotą dvaro žemę ir aptiko Rasa. Taigi Vilkijoje gyveno - ir dar galbūt gyvena - nemaža giminė, kurią reiktų vadinti "vyriausiaja" šaka.

Kito gi šios šakos brolio Juozapo (Jono) pėdsakai kažkur dingo, jis dar buvo gyvas 1858 m., kiek neaišku - bernavo Verbaliūnuose, o gal ir Makauskynėje pas pusbrolį.

 

Antros pagal "vyresnumą" šakos pusbrolis, Jurgio sūnus su trim vardais Adomas-Juozapas-Jonas matyt taip ir liko bernauti pas svetimus. Jo vaikai gimę Verbaliūnuose, o pats jisai mirė jau Paeglynėje. Vedęs Oną Prakapaitę iš Verbaliūnų, jis turėjo septynis vaikus. Dukra Elena ištekėjo už Kučinsko, Pranciška - už Stankūno, savo šeimas sukūrė sūnūs Justinas ir Stanislovas. Justinas tikriausiai apsigyveno Bernatoniuose, o Stanislovas mirė Lipikiškėse.

 

Prieš pereinant prie tiesioginės mūsų linijos, dar parašysiu apie jauniausio brolio Juozapo šeimą. Bent keturi jo vaikai sukūrė šeimas. Vyriausia dukra Magdalena ištekėjo už Buloto. Kita dukra Rožė ištekėjo už gerokai vyresnio našlio Dautarto, pastarasis mirė Šilelio kaime. Ar tai reiškia kokią nors giminystę su Šilelyje gimusiu rašytoju Vladu Dautartu - nežinau, Dautartų būta ne vienos šeimos.

Sūnūs Jonas vedė Agnieška Žemaitytę, bent pora iš keturių žinomų jų vaikų vis dar gimę Mazūriškėse, tačiau apie tolimesnį šios šeimos likimą nežinau. Jauniausias sūnus Petras berods irgi buvo kareiviu, vedė Ievą Lencevičiūtę ir turėjo bent keturis vaikus. Jisai pasimirė gana jaunas vis dar Mazūriškėse. Dar vienas sūnus Antanas Karolis irgi išėjo į rekrūtus ir jo pėdsakai dingsta.

 


 

Pagaliau, pereiname prie tiesioginės mūsų giminės. Perėmęs ūkį, Juozapo dėdė Motiejus 1855 m. vedė Uršulę Rašinskaitę iš Lygainių kaimo. Jie susilaukė 11 vaikų, bet geriau sekėsi su dukromis. Trys iš jų išaugo ir ištekėjo, tad tarp mūsų tolimesnių giminių dabar yra Janušauskai, Stankevičiai bei Mizgaičiai. Dar viena dukra mirė 64 m. amžiaus netekėjusi. Vienintelis išgyvenęs sūnus Pranciškus gimė palyginti vėlai, 1872 m., tad už savo pusbrolį Juozapą buvo jaunesnis 10 metų.

Tai ko gero buvo antrasis posūkis "mūsų" Makauskynės link. Dėdė Motiejus mirė tarp 1884 ir 1893 metų, tad gali būti, kad vienintelis sūnus Pranciškus dar buvo nepilnametis. Nebeliko jokių dokumentų, kaip Motiejus su broliu Jurgiu išsipirkinėjo savo žemę ir kaip dalinosi, tačiau faktas vienas - po jo mirties ūkį paveldėjo abu, sūnus ir brolis.

 

Juozapo tėtis Jurgis Adomas vedė savo brolio žmonos vyresnę seserį Agotą. Ji pagimdė keturis vaikus ir mirė gana jauna. Jurgis vedė antrąkart, našlę Rožę, tačiau, matyt, vaikų daugiau nebeturėjo. Du jaunesni sūnūs Jonas bei Pranas mirė visai maži. Duktė Uršulė ištekėjo 1887 Vilkijon už Jurgio Kaminsko.

 

Jurgis mirė 1896 metais, po metų vedė Pranciškus Makauskas. Matyt, kažkur tada įvyko kažkokie paskutiniai pasidalinimai, po ko Pranciškus paliko tėviškę ir apsigyveno šalimais, Aukštutinėse Mazūriškėse. Jo palikuonys pagal atsiminimus tebegyvena Kulautuvoje. O Makauskynėje liko Juozapas Makauskas, vedęs Uršulę... ir visa kita jau žinome.

 

 

Apie Makauskų kilmę

Perspėjimas - čia bus daugiau spėliojimų, nei įprastai :).

Apie galimą lenkišką Makauskų pavardės kilmę jau rašiau. Tai kaipgi tokią pavardę įgijo mūsų protėviai ? Ir kas dar nešiojo tokią pavardę ?

 

Makowski - plati lenkų giminė, jau seniai apsigyvenusi ir buvusios LDK žemėse. Nors ir nebuvo jokiais magnatais, tačiau pakankamai žinoma. Senais laikais Ukrainos žemėse kai kurie iš jų giminiavosi su rimtais didžiūnais. Gyveno jie ir Lietuvoje, daugiau pietrytiniame pakraštyje, dabartinėje Baltarusijoje - Vilniaus, Lydos, Dysnos pavietuose. Iš vėliau atsidūrusių Rusijoje kilo gana žinoma dailininkų dinastija.

Kauno Makovski šeimos kilmės patvirtinimas

Kažkuri maža jų atšaka atkeliavo ir į artimesnes mums vietoves. Kauno bajorų susirinkimas yra patvirtinęs vienos Makowski šeimos bajorystę. Nelabai išskaitau to dokumento, bet atrodo ten minima, kad dar 1692 m. jie turėjo žemės valdų su valstiečiais.

Galbūt su jais susiję vienas kitas Kaune gyvenęs Makovskis, kuriuos netyčia radau metrikose. Šlėktos Makauskai gyveno ir netolimoje Vandžiogalos parapijoje, ten atsiradę XIX a. pradžioje, vėlgi neaišku nei kas nei iš kur. Pastarieji iš esmės buvo tie patys valstiečiai, tik nepriklausomi. Vandžiogala bendrai yra gana unikali vieta, išvien šlėktos, ankstesniuose įrašuose paprasto valstiečio dar reikia gerai paieškoti. Aišku, nebuvo jie jokiais dvarininkais, gerai jei išvis turėjo savo žemės. Patys ją ir arė, su bernais - bežemiais šlėktomis.

 

Ar visi šie Makovskiai gali turėti ką nors bendro su mūsų gimine ? Visiškai neaišku, ir tikriausiai tiesiogiai to nei patvirtinti, nei paneigti. Manau, galimi trys variantai:

 

- Makauskai dėl kažkokių priežasčių tiesiog gavo su vienos šlėktų giminės sutampančią pavardę. Aišku, tai jau turėjo vykti tada, kai buvo pakankamai įsigalėjusi lenkų kalba.

- gana dažnai valstiečiai gaudavo pavardes pagal jų savininką. Lietuvoje gausu valstiečių kilmės Radvilavičių ir Sapiegų. Galbūt kažkuris iš Makauskų protėvių ir buvo Makovski priklausiusio kaimo valstietis.

- visgi susiję tiesiogiai. Galima būtų spėlioti, jog kažkuris iš Makovski kokiame XVII a. prarado savo statusą ir tapo valstiečiu. Padėti čia galėtų nebent kokie genetiniai tyrimai :)

Toliau

Design Downloaded from Free CSS Templates | Free Website Templates