Pradinės žinios ir artimiausia šeima
Juozapo sūnėnas Juozapas Kaminskas
Paieškos prasidėjo nuo negausių (ir ne visai tikslių) pradinių žinių. Gyveno Mazūriškėse, pirmieji vaikai gimė paskutiniame XIX a. dešimtmetyje. Galbūt (pradinis Rasos spėjimas) ankstesnės šaknys arčiau Vilkijos. Turėjo brolį Pranciškų.
Gana aišku, kad tame dešimtmetyje turėjo būti ir vestuvės, tad jas surasti užtruko vos porą dienų. Proseneliai apsivedė 1891 m. birželio 10 d. Čia dar reikia pridurti, kad visos datos nurodytos kaip tada priklausė - pagal pravoslavišką Julijaus kalendorių. Pagal dabartinį tai būtų birželio 22 d.
Nebuvo netikėta, kad Juozapas buvo ne vienintelis giminės atstovas. Aplinkiniuose kaimuose gyveno daugiau Makauskų, būta jų ir link Vilkijos, ir pačioje Vilkijoje. Tačiau jų tarpusavio ryšiai kol kas buvo visai neaiškūs. Ką gi, reikia ieškoti toliau. Tad sąrašas vis ilgėjo ir ilgėjo.
Pusbrolis Pranciškus Makauskas su sūnumis
Vienas iš minimų Makauskų, Pranciškus iš Mazūriškių, 1897 m. vedė Anelę Mazgeikaitę. Galgi tai tas pats numanomas brolis ? Tačiau tėvai skirtingi, Juozapo - Jurgis, o Pranciškaus - Motiejus. Čia padėjo gerb. Elena Remeikienė, paaiškinusi, kad brolių Juozapas neturėjo, tik seserį Uršulę, o minimas Pranciškus - pusbrolis.
Iškart įdomu, kad tiek Juozapo, tiek Pranciškaus motinos - abi Rašinskaitės. Tačiau patvirtinimo, jog tai išties tie patys pusbroliai, teko gerokai palūkėti.
Vėlgi iš Elenos sužinota, kad Uršulė Makauskaitė ištekėjo už Kaminsko į Vilkiją, tačiau ši linija užgęso. Mano mama prisiminė, kaip maždaug 60-aisiais senelė važiavo Vilkijon laidoti "paskutinio pusbrolio", bevaikio Pranciškaus. Juozapo sesuo labai mylėjusi savo giminaičius.
Knygos patvirtina, kad Jurgis ir Uršulė Kaminskai išties gyveno Vilkijoje, apsivedę 1887 m. Be minėto Pranciškaus, jie turėjo mažiausiai dar 7 vaikus, bet dauguma jų mirė labai anksti, išskyrus Joaną ir Benediktą, kurių likimo iki galo neišsiaiškinau. Galbūt jie mirė kiek vyresni, jau tarpukaryje, šio laikotarpio įrašų labai nuodugniai nežiūrėjau.
Kiek vėliau atsirado ir kita teta - iš Uršulės Naseckaitės pusės. Jos vyresnė sesuo Zuzana 1883 metais ištekėjo už Petro Valaičio iš Mazūriškių. Tiksliau, Aukštutinių Mazūriškių, buvusių kiek labiau į šiaurės rytus nuo Makauskynės. "Mūsiškoji" kaimo dalis vadinosi Žemutinės Mazūriškės.
Galima tik spėti, galbūt proseneliai taip ir susipažino - Juozapas vedė kaimyno žmonos seserį. Kiek galima spręsti, Zuzana vaikų neturėjo, bent jau per dešimtį metų po vestuvių nei vienas nepaminėtas. O ir seneliai berods neminėjo jokių giminių iš tos pusės.
Krašto giminės
Nors užrašuose labai greitai atsirado atrodytų tikra gausybė - dešimtys ir dešimtys Makauskų, tačiau buvo nesunku pastebėti, kad tai toli gražu ne dažniausia pavardė apylinkėje, veikiau arčiau vidurkio. Pavyzdžiui, 1845 metais tarp 4320 suaugusių Vikijos parapijos (į kurią tada įėjo ir daugmaž pusė būsimosios Raudondvario) katalikų, buvo 26 Makauskai bei Makauskienės. Tarp kitko, tai reiškia, kad jau tada kaimuose gyveno maždaug tiek pat žmonių, kaip ir šiandien.
Beskaitant įrašus, ilgainiui atsimeni daugumą dažniau pasitaikančių pavardžių. Paminėsiu tik dalelę jų - Bulotai, Vasiliauskai, Rickevičiai, Kaminskai, Šarakauskai, Ožekauskai, Kukcinavičiai, Malinauskai, Laurinavičiai, Milbutai, Mizgaičiai, Stankevičiai... Artimiausiais kaimynais ilgus dešimtmečius ir netgi šimtmečius buvo Rickevičiai, Sutkai ir Borisevičiai.
"Lietuva - giminių kraštas". Vienas dalykas pasakyti, o kitas - akivaizdžiai pamatyti. Nuolat pasikartojančios pavardės įrašuose labai gerai demonstruoja, kaip dešimtmečiais sėsliai gyvenę žmonės giminiavosi. Faktiškai, visi iš vienos vietovės kilę žmonės vienas kitam buvo tolimi pusbroliai bei pusseserės. Šiuolaikinio miestiečio akims tai labai stebėtina :)
Išsibarstę kaimuose tarp Raudondvario ir Vilkijos Makauskai tolstant į praeitį vis labiau glaudėsi prie... Mazūriškių. Darėsi vis aiškiau, kad būtent čia, o ne Vilkijoje tikriausiai slypi giliausios šaknys. Bet apie tai kiek vėliau.
Pavardė
Ką gi reiškia pavardė Makauskas ir iš ko ji gali būti kilusi ? Senosiose knygose ji rašoma kaip Makowski arba Makowskiy, tačiau tokia lenkiška maniera buvo rašomos daugumos lietuvių pavardės ir savaime tai dar nieko nereiškia.
Atsakymo ieškojau jau ne archyvuose, o bibliotekoje, kur yra platus "Lietuvių pavardžių žodynas". Internete jo, deja, nėra.
Tačiau akivaizdaus paaiškinimo žodynas taip pat nepateikia, tik iškelia versiją, kad lenkiškos kilmės yra ne tik galūnė -auskas, bet ir visa pavardė. Ji galimai kilusi iš atitinkamos lenkiškos Makowski/Machowski (arba baltarusiško Machouski), o ši savo ruožtu iš vardo Mach. Pastarasis yra liaudiška vardo Macej (t.y. mūsų Motiejus) forma. Taigi daugmaž būtų Motiejūnas :)
Tiesa, lenkai, tarp kurių apie 13 tūkst. Makowski, panašiuose šaltiniuose kildina šią pavardę iš vietovės Makowa ar Makow pavadinimo.
Žodyne taip pat nurodyta, kokiose vietovėse fiksuota pavardė. Makauskų esama visoje Lietuvoje, gal kiek gausiau - labiau pietinėje. Tačiau labai aiškus maksimumas yra Vilkijos-Raudondvario-Kauno ruože. Taigi mes galbūt ir gausiausia Makauskų giminė Lietuvoje.