Naseckai
Po ilgo Makauskų giminės tyrinėjimo atėjo laikas pasidomėti moteriškąja, Naseckų linija. Kadangi nedariau to iš pat pradžių, o grįžti prie jau peržiūrėtų Raudondvario įrašų buvo gaila laiko, plačios Naseckų giminės padoriai neištyriau, daugiausia žiūrėjau "gilyn". Todėl Naseckų medis gerokai kuklesnis ir mažiau išbaigtas, nei Makauskų. Kas vienas kitam buvo gausūs XIX a. antros pusės Naseckai, nežinau.
Tačiau vis tiek radau daug įdomių dalykų.
Raudondvario parapija
Ankstesniuose nei 1855 m. įrašuose Naseckų pavardė išnyksta iš Vilkijos bei Raudondvario metrikų. Nesunku suprasti, kodėl. Raudondvario parapija įkurta būtent 1855 m., o iki tol parapijų ribos tikriausiai atspindėjo nuo amžių galiojusį susiskirstymą. Juk vienoje pusėje Nevėžio buvo Lietuva, kitoje - Žemaitija. Raudondvario pusėje esantys kaimai priklausė Vilkijos, o dar anksčiau - Zapyškio parapijoms, bet kam tada priklausė Užliedžiai ?
Tai apskritai gana sunkus klausimas, nes nėra jokio aiškesnio vieno informacijos šaltinio, kur būtų galima sužinoti, kokiai parapijai kada priklausė vienas ar kitas kaimas. Parapijų ribos gi keitėsi, ypač XVIIIa., kada atsirado daug naujų bažnyčių.
Tiesa, Užliedžių atveju tai pasirodė ne taip sunku. Vyskupijos archyve išliko Raudondvario parapijos įkūrimo byla. Be įvairių įdomių dokumentų, kaip grafo Tiškevičiaus ir vyskupo Valančiaus susirašinėjimas, ten yra ir sąrašas vietovių, priskiriamų naująjai parapijai, kartu nurodant, kam jos priklausė anksčiau. Iš jo aišku, kad iki 1855 m. Užliedžiai priklausė Kauno parapijai.
Naseckų ir Romeikų parapinė bažnyčia. Aha :)
O iš to seka du įdomūs ir svarbūs dalykai. Pirma - senieji Naseckai, o taip pat Romeikos, tuokėsi ir savo vaikus krikštijo ne kur kitur, o Kauno arkikatedroje bazilikoje. Tiesa, tada ji dar nebuvo arkikatedra, o tiesiog parapinė bažnyčia. Būsite Kaune, užeikit...
Antra - šios bažnyčios metrikos išsilaikė kaip reta. Archyvuose yra knygos nuo XVII amžiaus, taigi atsirado šansas prisikasti iki tikrai senų laikų.
Naseckų genealogija
Uršulės tėvų vestuvės 1861 m.
Tačiau čia atsirado dar viena gana dažna kliūtis. Vestuvės tradiciškai vyksta jaunosios bažnyčioje, ir jeigu kas parsiveda žmoną iš toliau - žinok, iš kur... Uršulės tėvas irgi šliūbą ėmė ne savo parapijoje. Sprendžiant iš XIX a. pabaigoje minimų kelių Stanionių, spėjau kad jie kilę kažkur iš kiek šiauriau, galbūt nuo Babtų. Intuicija nepavedė, Vincas Naseckas tikrai tuokėsi Babtų bažnyčioje, nes Magdalena Stanionytė buvo kilusi iš Muniškių.
Vinco tėvai buvo Adomas Naseckas bei Rozalija Leščinskaitė, Magdalenos - Adomas Stanionis ir Katerina Gulbinaitė.
Iš šio įrašo taip pat matyti, kad Vincas Naseckas tuo metu jau buvo našlys. Ir iš tikro, 1859 m. jis vedė Uršulę Zanazauskaitę. Pastaroji tikriausiai mirė po sūnaus Justino gimimo.
Su Magdalena Vincas susilaukė bent 10 vaikų. Vyriausioji duktė Zuzana ištekėjo už Petro Valaičio iš Mozūriškių ir gali būti, kad per ją susipažino Juozapas Makauskas su Uršule. Vaikų Zuzana atrodo neturėjo. Iš kitų vaikų iki suaugusio amžiaus išgyveno Ignas bei Pranciška, tačiau daugiau apie juos žinoma tik tiek, kad 1911 m. Ignas gyveno kartu su tėvu. Pusbrolių iš Uršulės pusės atsiminimuose irgi nėra.
Ignas Naseckas 1906 m. vedė Antoniną Gulbinaitę iš Muniškių (taigi, gali būti - giminaitę).
Igno Nasecko vestuvės 1906 m.
Magdalena Stanionytė-Naseckienė mirė 1905 m., Vincas tuo metu dar buvo gyvas. Jo mirties įrašo taip ir neradau, gali būti, kad sulaukė I pas. karo pabaigos.
Vinco tėvas Adomas vedė 1830 metais, jo žmona Rozalija Leščinskaitė buvo iš Kleboniškio, t.y. gana tolimos tiems laikams vietos. Tačiau ankstesniais laikais šios pavardės Kleboniškyje neaptikau. Adomas turėjo bent septynis vaikus, iš jų šeši - Simonas, Konstantinas "mūsų" Vincas, Uršulė, Juozapas bei Ignas - sulaukė brandaus amžiaus.
Uršulės senelio Adomo gimimo įrašas, 1796 m.
Adomas (pilnas vardas Adomas Mykolas) gimė 1796 m. Jo tėvais buvo Juozapas Naseckas bei Ieva Sankauskaitė. Žinomi bent šeši jų vaikai, iš kurių mažiausiai trys sukūrė šeimas. Įtariu, kad būtent šioje kartoje Naseckų Užliedžiuose gerokai pagausėjo ir kaimas tapo atsiminimuose minimu "Romeikų bei Naseckų" kaimu. XVIII a. Naseckai, atrodo, kaime nebuvo tokie pastebimi, o štai 1844 m. parapijiečių sąraše jau keturios Naseckų šeimos, 1850 m. - šešios.
Į Adomo mamos vietą pagal numanomą amžių galėtų "pretenduoti" dvi Ievos, viena gimusi Kazimierui Sankauskui, kita - Jonui Sankauskui. Tiksliau nustatyti nepavyko. Kaip ne kartą jau minėjau, senuosiuose vestuvių įrašuose neminimi tėvai.
Kiek geriau su Juozapu Nasecku, beveik garantuotai jis yra tas pats Juozapas, 1759 m. gimęs Baltramiejui Naseckui ir Magdalenai Baranauskaitei. Pastarasis Baltramiejus minimas ir kitame labai įdomiame dokumente, 1770 m. Užliedžių kaimo inventoriuje. Kadangi tai vienintelis ten minimas Naseckas, tai reiktų jį laikyti giminės"galva".
Čia dingo Naseckų pėdsakai...
Gal tai irgi Naseckas??
Tačiau verta paminėti, kad tame pačiame įraše visgi neblogai matosi dvi pavardės. Romeikos ir Puikiai. Tai tikrai labai senos giminės, tikri krašto senbuviai.
Vinco Nasecko uošvių vestuvės
Nors iki galo neieškojau Uršulės mamos Magdalenos protėvių, tačiau galiu pasakyti, kad Stanioniai gyveno Muniškiuose visą XVIII a., bet anksčiau jų nesimato. O štai Magdalenos mamos Gulbinaitės giminė - irgi tikri senbuviai, minimi bent jau apie 1680 m.
Mykolas Naseckas, galbūt tas pats daraktorius. Įdomu, palaidotas be palaiminimo