Giminės istorija
Po tokios ilgos įžangos laikas pažiūrėti kas susiklostė "dėlionėje" ir pereiti prie Makauskų istorijos.
Taigi, 1754 metais Mazūriškių palivarke gyveno Pranciškus Makauskas. Jeigu jis ir turėjo brolį(us), jokiuose šaltiniuose jie neminimi. Todėl trys kitos kartos Makauskai galėjo būti broliai, Pranciškaus vaikai, galėjo būti pusbroliai ar net tolimesni giminės, bet tiksliau pasakyti neįmanoma. Paprastumo dėlei laikau juos broliais.
Tad trys 1789 metais minimi numanomi broliai, Mykolas, Steponas ir Motiejus tapo trijų šakų, kurias atitinkamai sąlyginai vadinu Žemutinių Mazūriškių, Aukštutinių Mazūriškių bei Kalnyčių, pradininkais.
Adomas Jokimo s. Makauskas
Reikia pasakyti, kad tikrai buvo Makauskų, netelpančių į šią paprastą schema ir jų palikuonys taip ir nerado savo vietos medyje. Visų pirma tai Jokimas Makauskas, apie kurį žinomi du dalykai: 1800 metais Raudondvario dvare gyveno jo bernas (tai reikštų kad Jokimas kažkur turėjo savo ūkį), o 1805 metais jis jau buvo miręs ir jo žmona su mažu sūnumi Adomu ištekėjo už Kolovskio iš Jeržiškių kaimo (dabar kaimo nebėra, buvo netoli Netonių). Gali būti kad šis Adomas išlaikė Makausko pavardę ir jo sūnus Jurgis 1858 metais minimas kaip rekrūtas. Jis gi galėjo būti vienu iš "nesugaunamųjų Adomų".
XIX a. pradžioje apylinkėje dar gyveno kitas Motiejus Makauskas, palikęs vieną sūnų Lauryną, pastarasis jokių pėdsakų nepaliko.
Giminė išėjo tikrai plati, tad norint nepasimesti, skaitant toliau pravartu po ranką turėti medį :)
Stepono - Aukštutinių Mazūriškių linija
Pati mažiausia linija. Sprendžiant iš mirties įrašo, Steponas gimė apie 1743 m. Jo sodyba buvo Aukštutinėse Mazūriškėse, iš žemėlapio atrodo, kad ji vis dar tebestovi ten pat. Buvo vedęs Kateriną Lesnikaitę, ir turėjo tokius žinomus vaikus:
Jokūbas (g. 1775). Mirė bevaikis 54 m. amžiaus.
Ona (g. apie 1775). Tikriausiai ištekėjo už Motiejaus Laurinavičiaus apie 1800 m., turėjo bent 4 vaikus.
Barbora (g. 1788). Tikriausiai ištekėjo už Antano Laurinavičiaus, turėjo bent 6 vaikus.
Adomas (g. 1780). vedė maždaug pirmame XIX a. dešimtmetyje, tikriausiai vedęs buvo ne kartą. Paliko tris vaikus, Joną, Adomą bei Antaną.
Stepono žmonos Katerinos mirties įrašas
Dėl kažkokių priežąsčių ši šeima XIX a . pirmoje pusėje ūkį prarado. Adomo vaikai amžiaus viduryje jau rašomi kaip gyvenantys ten pat Aukštutinėse Mazūriškėse pas Šatūnus. Jų senelė Katerina mirė jau gyvendama kitur, Kvesuose. Sūnus Adomas 1853 m. buvo bernu pas savo gimines - Juozapo tėvą ir dėdę. Vedė Petronėlę Rickevičiūtę, tolesnis likimas nežinomas. 1858 m. bernais rašomi ir broliai Jonas bei Antanas. Jonas tikriausiai vedė Rožę Dociūtę, tačiau visų brolių pėdsakai irgi pranyksta, gali būti kad visa linija užgęso.
Motiejaus - Kalnyčių linija
Kalnyčiuose gyvenęs Motiejus Makauskas turėjo bent keturis suaugusius vaikus:
Simonas (g. apie 1786). Vedė Magdaleną Šleževičiūtę, turėjo dvi dukras.
Kazimieras (g. apie 1787). Jo palikuonių neaptikau, tačiau tikriausiai mirė jau suaugęs. Mūsų protėvio Adomo Makausko vestuvių liudininku buvo būtent Kazimieras Makauskas, tikriausiai tas pats.
Jaunesnieji sūnūs paliko gausią giminę:
Jonas (g. apie 1794) Vedė Rožė Litviniūtę, turėjo bent trylika vaikų.
Petras (g. apie 1804). Vedė Ievą Jaglinskaitę, po jos mirties vedė antrakart, turėjo šešis žinomus vaikus.
Su šia šeima irgi buvo nutikę ne visai aiškūs dalykai. Kažkodėl jie irgi persikraustė iš Kalnyčių į kitas vietoves, kurios abi priklausė tam pačiam Paštuvos dvarui. 1845 m. Kalnyčiuose berods tebėra jaunesnis brolis Petras, o vyresnis Jonas gyvena Račkūnuose su keturiais vaikais. Mirus Petrui, jo vaikai Stanislovas bei Antanas jau gyvena Žėbiškėse. 1853 m. Petro vaikai vėl Kalnyčiuose, bet 1858 m. - atgal Žėbiškėse, kur gyvena "okolicoje", t .y. kaimo pakrašty. Tačiau 1853 m. derliaus sąraše abi šeimos turi ūkius "Paštuvos Būdose" (kurgi jos buvo- nežinau)
1861 m. vėl atgal Kalnyčiuose ūkininkauja jau Jono sūnus Simonas, bet čia pat persikrausto į Netonis; tėvonijoje jau Petro sūnus Stanislovas, kuris čia grįžta jau galutinai. Ką reiškė visi tie kraustymaisi ir rokiruotės- neaišku...
Kazimieras Makauskas iš "Kalnyčių linijos"
Petro sūnus Stanislovas vedė Uršulę Janušauskaitę, turėjo bent septynis vaikus. Mirus jo vyriausiam sūnui Motiejui, jo žmoną Teofilę Vaitkevičiūtę vedė jaunesnis brolis Pranciškus. Jam mirus 1895 m., ūkį tikriausiai paveldėjo dar jaunesnis brolis Kazimieras, vedęs Anelę Rickevičiūtę ir miręs jau tarpukaryje. Mirus pirmai žmonai, vedė dar du kartus, tame tarpe kažkurio iš Naseckų našlę.
Visi jie gyveno Kalnyčiuose, iš vaikų daugiau išgyveno dukros, kurių likimo nežinau. Tačiau paskutiniojo brolio sūnus Juozapas užaugo ir vedė, tad jo palikuonys galbūt dar gyveno Kalnyčiuose po karo.
Jaunesnis Petro sūnus Antanas ūkio negavo, tad jo šeima išsikraustė toliau po apylinkes bernauti. Pirmieji vaikai gimę Kalnyčiuose bei Mazūriškėse, tačiau toliau Antanas nusėdo Klionova Būda (kaimelis arba viensėdis miške už Padauguvos, dabar jau nebėra). Suaugo bent trys jo sūnūs, Adomas, Kazimieras bei Vincas.
Adomo vyriausias sūnus Juozapas emigravo į Braziliją. Skirtingai nuo mūsų Igno, ten ir mirė 1975 metais Sao Paulo, o jo palikuonys, be Makausko, nešioja ir Seribelli pavardę. Kitas sūnus Kazimieras apsistojo Pagirių kaimelyje, vedė du kartus ir turėjo 13 vaikų. Kažkur Lietuvoje tikriausiai tebėra daug šios šakos atstovų...
Vyresnės, Jono ir Rožė Litviniūtės šakos giminė irgi gausi. Užaugo keturi sūnūs - Baltramiejus, Simonas, Petras bei Adomas. Abu jaunesnieji vedė, tačiau Petras berods mirė gana anksti; abiejų jų šeimų likimų nežinau.Vyriausias Baltramiejus mirė jaunas nevedęs. Iš šešių dukterų užaugo bent viena, Pranciška, ištekėjusi už Antano Rickevičiaus.
Antrasis sūnus Simonas, vedęs Anelę Rakauskaitę, nusėdo Netonyse, nors savo ūkio ten berods neturėjo. Turėjo bent devynis vaikus, iš jų suaugo bent trys sūnūs ir trys dukterys. Daugiau žinoma apie dviejų iš jų, Vinco bei Justino šeimas. Abi berods liko gyventi Netonyse, visos turėjo 13 vaikų, kurie mūsų senelių kartai būtų jau 4-os eilės pusbroliai.
Simono žmona Anelė mirė labai garbaus amžiaus, tik keli metai prieš II pas. karą. Mirties įraše užrašytas net 110 metų amžius, nors sprendžiant iš vaikų gimimo, veikiau buvo apie šimtą.
Taigi dar prieš 1940-uosius ši gausi giminė gyveno Netonyse, Kalnyčiuose, taip pat gal mažuose kaimeliuose į šiaurę. Įdomu, tikriausiai kas nors iš palikuonių tebeturėtų būti apylinkėje.