Paštuvos inventoriai
Ko gero, pačiu svarbiausiu radiniu tapo Tiškevičių paveldėti Paštuvos dvaro senieji inventoriai.
XVIII a. dvarui priklausė pačios Paštuvos dalis (ten dar buvo vienuolių valdos), Bubių, Batniavos, Beiniūnų kaimai, Žėbiškių palivarkas ir kaimas - ir Mazūriškių palivarkas su kaimu. Dvaras priklausė Juozapui Dobrogostui, o prieš tai - Vainų giminei.
1722 m. Mazūriškėse minimos keturios šeimos, tarp kurių dar nėra Makauskų, tačiau jau randame dvi pavardes, vėliau šimtmečiais buvusias kaimynais bei giminėmis.
Taigi minimu metu ten gyveno Petras Mickevičius, Gerasimas Byčekas, ir - Mykolas Vasiliauskas bei Baltramiejus Gryckevičius. Pastarasis užrašytas kaip 1721 m. paleistas laisvėn. Kiti - tikriausiai jau anksčiau, visi rašomi kaip laisvieji žmonės.
Makauskų nėra ir kitų dvaro kaimų sąrašuose.
Rickevičiai
"Pavardžių žodynas" kaip tik ir kildina Rickevičių (arba Rickų) iš baltarusiško Hrycko, jis gi Grigorijus. Vėliau Mazūriškėse jau minimi Rickevičiai, kurių sodyba šimtmečiais stovėjo šalia. Viena iš jų - Rožė Rickevičiūtė - buvo Juozapo senelė.
Pati Rickevičių giminė buvo gana gausi ir gyveno ne tik Mazūriškėse. Pavyzdžiui, XIX a. pradžioje minimi Vilkijoje gyvenę Rickevičiai, užsiiminėję karstų dirbimu.
Dar įdomu, kad čia buvo ir karčiama "virš Nemuno kranto ant kelio iš Vilkijos į Raudondvarį". Žydas Isakovičius mokėjo už ją 80 zlotų per metus - pusantro karto daugiau nei visas kaimas. Arielka visada buvo geras biznis. O pačiame palivarke buvo bravoras, statytas "zydowskim kosztem". Už teisę bravorui naudotis palivarko žeme žydo našlė irgi moka 80 zlotų.
1738 m. Paštuva jau priklauso Ariogalos seniūnui Pranciškui Karpiui, Mazūriškėse gyvena tas pats Baltramiejus Gryckevičius, taip pat Jurgis Nosevičius ir Dzienis Ausiukovič (?). Gi Vasiliauskas ir Byčekas ūkius apleido, jie tušti - "pustki".
"Žyd mazurysky" už karčiamą moka 100 zlotų. Kituose kaimuose sutinkame iš vėlesnių laikų pažįstamas pavardes - tokias, kaip Mazgeika.
Sekantis inventorius - iš 1754 metų. Ir jame - pirmasis Makauskas !
Pats pirmasis iš surastų Makauskų buvo vardu Pranciškus. Kartu šalia gyveno Kristupas Janušauskas ir Steponas Rickevičius. Visi jie buvo laisvieji žmonės ir dirbo po valaką žemės.
Iš kur atsirado šis Makauskas deja, nežinia... Taip pat tokiuose senuose sąrašuose nurodomas tik šeimos galva, tad nėra nei žmonos, nei vaikų, nei kartu galbūt gyvenusių brolių ar seserų. Tad Pranciškus galėjo būti visų vėlesnių Makauskų protėvis, o galėjo ir ne visų ar net nei vieno. Šito tiksliai jau matyt nesužinosime.
Todėl nuo šiol visoje genealoginėje schemoje Pranciškus Makauskas laikomas tiesioginiu protėviu - tačiau reikia prisiminti, kad tai tiktai apytikslis spėjimas.
Svarbus šis dokumentas ir dar dėl štai ko - pirmą kartą atskirai minimi palivarkas ir kaimas. Pranciškus Makauskas gyveno prie palivarko. Kaime gi gyveno jau girdėti Jurgis Nasevičius, Baltramiejus Gryckevičius, Dzienis Ausiukovič, taip pat Jokimas Klimavičius ir Andrius Pstragas (?).
Kadangi aprašomos ir žemių ribos, matyti, kad kaimas buvo labiau į rytus nuo palivarko. Išeitų, anksčiau prie palivarko įsikūręs kaimelis vėliau tapo Aukštutinėmis Mazūriškėmis, o pats palivarkas - Žemutinėmis. Galima spėti, kad būtent tada palivarkas dėl kažkokių priežasčių nyko ir jo žemės buvo atiduotos dirbti valstiečiams atskirai. Karčiama dar buvo ir mokėjo po 100 zlotų.
Paskutinis šios bylos inventorius - iš 1789 m. Puikiai išsilaikęs, parašytas gražia kaligrafiška rašysena. Fantastiškai detalus - žemė smulkiai išmatuota ir kruopščiai suklasifikuota pagal jos gerumą ir paskirtį.
Bet svarbiausia, vėlgi, duomenys apie gyventojus. Neperdedant galiu pasakyti, kad šis sąrašas buvo visos genealoginės rekonstrukcijos pamatas.
Taigi, Mazūriškėse tuo metu ūkius turėjo Mykolas Makauskas, Steponas Makauskas, o gretimuose Kalnyčiuose - Motiejus Makauskas. Šį kartą visi jie išvardyti kartu su vaikais, nurodytas ir vaikų amžius. Tai buvo be galo svarbu.
Palivarko jau nebėra. Nors kaimas čia neskirstomas į Aukštutines ir Žemutines Mazūriškes, tą galima numanyti. Pirmi trys ūkiai - Mykolo Makausko, Božiuko bei Rickevičiaus, po jų minima vis ta pati karčiama. Tad jie tikriausiai gyveno buvusiame palivarke - Žemutinėse Mazūriškėse. O štai Steponas - Aukštutinėse. Tokią versiją patvirtina ir kitas, dar įstabesnis dokumentas, bet apie jį - kiek vėliau :)
Visi Makauskai - laisvieji žmonės ("zachožy"). Tačiau tarp likusių buvo ir baudžiauninkų ("dziedzicny").
Mykolas turėjo sūnus Joną (gimusį 1776 m.), Motiejų (1780 m.), Andrių (1783 m.), Jurgį (1785 m.) bei Adomą (1787 m.). Šis Mykolas tikriausiai yra tas pats metrikose minimas Makauskas "iš Zapyškio parapijos"
Steponas turėjo Jokūbą (1775 m.), Adomą (1780 m.), Oną (1775 m.), Barborą (1788 m.)
Motiejus turėjo Simoną (1776 m.) bei Kazimierą (1787 m.)
Iš karto krenta į akis net du Adomai. Pagal savo amžių abu pilnai tinka į 1816 m. vedusį Juozapo senelį. Kuris yra kuris - čia ir buvo vėliau sekęs narpliojimas :)
Bet prieš tai - kiek geografijos.